LABEH Husu Inpektor Geral Halo Investigasaun Profundu Ba Kazu indikasaun korupsaun Grave 3”

LABEH  Husu  Inpektor Geral  Halo Investigasaun  Profundu  Ba Kazu indikasaun korupsaun  Grave 3”

LABEH  mai  aprezenta  keisa  3  nebe  konsidera  grave  tebes  ba  Inspektor  Geral  do  Estadu, Sr. Francisco de Carvalho  para  bele loke investigasaun  profundu  ba kazu  3 mak  hanesan  iha Ministeriu  Edukasaun  kona  ba Direitor  Eskola  halakon  osan  eskola  nian  ho  valor liu $ 19.000,00  (rihun sanulu resin sia)  nebe Ministeriu Edukasaun  rasik  halo  ona  auditorial  hodi  hatete  katak  osan  ne’e  lakon  duni.  Maibe  to’o  ohin  loron Ministeriu refere  nunka  halo buat  ruma  hasoru  situasaun  hanesan  ne’e.

Lalenok Ba Ema Hotu (LABEH) nudar ONG Anti Korupsaun nebe hahi no tane a’as valor Transparensia no Akuntabilidade liu husi kombate korupsaun, hanesan Sosiedade Sivil nebe independente no imparsial, LABEH hahi nia misaun liu husi Departementu 3 mak hanesan Departementu Transparensia, Akuntabilidade no Kombate Korupsaun, Departementu Advokasia no Monitoring, Departementu Monitoring Orsamentu ho Departementu Edukasaun  no Hasa’e Kapasidade.

LABEH  mai  aprezenta  keisa  3  nebe  konsidera  grave  tebes  ba  Inspektor  Geral  do  Estadu, Sr. Francisco de Carvalho  para  bele loke investigasaun  profundu  ba kazu  3 mak  hanesan  iha Ministeriu  Edukasaun  kona  ba Direitor  Eskola  halakon  osan  eskola  nian  ho  valor liu $ 19.000,00  (rihun sanulu resin sia)  nebe Ministeriu Edukasaun  rasik  halo  ona  auditorial  hodi  hatete  katak  osan  ne’e  lakon  duni.  Maibe  to’o  ohin  loron Ministeriu refere  nunka  halo buat  ruma  hasoru  situasaun  hanesan  ne’e.

Tanba   ne’e  LABEH  husu  investigasaun  ida  profundu katak tanba saida mak  Ministeriu  Edukasaun  nonok wainhira  Direitor  Interinu  ida  halakon  orsamentu  geral  do  Estadu  nebe  tuir  lolos  atu  fo  benefisiu  ba estudante  sira  hodi  hadia  eskola  no  estudante  sira  nia  vida  maibe  orsamentu lakon deit  no  laiha  asaun  ruma nebe  Ministeriu  Edukasaun  foti  hasoru  Direitor  ne’e.
LABEH mos  intrega  kazu  kontra  Sekretariu  Estadu  Seguransa  liu-liu  Departementu  Imigrasaun  kona  ba hahalok  imigrasaun. LABEH  hatama  kazu  ne’e  tanba  elimentus Imigrasaun  ho  nia  elimentus  halakon  resivu multa (kuitansi)  ho  valor  orsamentu  bo’ot  tebes mak besik  $145.000,00 (rihun atus ida hat nulu resin lima). Tanba  ne’e  LABEH  hakarak  hatene  paradeiru  resivu  ne’e  ba  nebe,  sira  uja  ba  halo  saida,  no saida  mak  akontese  iha  Aeroportu, katak sira  bele uja  resivu  ida  hodi  hetan  orsamentu  dala  rua. Situasaun hanesan  ne’e  mos  akontese  iha Tunu Bibi  iha  Batugade Distritu  Bobonaro  mak  imigrasaun  balun  simu  fali passaporte  ema  estranjeiru  nian  hodi  ba  hadia  fali  iha  Indonezia  hodi  hatama  fali  osan  ba  sira. Tanba  ne’e LABEH  hatama  kazu  ne’e  hodi  husu  ba Inspektor  Geral  para   loke  investigasaun  profundu  hasoru  Imigrasaun sira.

Entretantu  kazu  seluk  tan  mak  proposta    LABEH  nian  nebe  lakon  iha  Gabinete   Vise  Primeiru  Ministru  no to’o  ohin  loron  Primeiru  Ministru  Xanana  Gusmão   fo  ona  despaixu  atu  rezolve   maibe  Assesor   Vise  Primeiru  Ministru  assuntu  Sosial, Joaquim  Freitas  laiha  respeitu  ba despaixu  nebe  Primeiru  Ministru  hatun. Tanba  ne’e  LABEH  husu  ba  Inspektor  Geral  atu  loke  investigasaun hasoru  Joaquim  Freitas  tanba  orsamentu  nebe  aprova  iha  panel  hamutuk  $ 21.800,00 (rihun rua nulu resin ida  atus walu)  maibe  nia  haruka  LABEH  asina  kontratu  ho  orsamentu  $ 15.000,00  (rihun sanulu resin lima). Ho  ne’e LABEH  deklara  ba  Publiku  katak  LABEH  nunka  asina  kontratu  ida  ho  Governu  no  LABEH  nunka  hola  parte atu   simu  orsamentu   husi  Gabinete  Vise  Primeiru  Ministru  liu-liu  orsamentu  ba  Sosiedade  Sivil.

Tanba ne’e LABEH hakarak   responde  ba  hanoin  ema  barak  nian  nebe  durante  ne’e  hatete   katak LABEH  simu  ona  osan  husi  Governu   mak  nonok  tiha   ona.  Tanba  ne’e   LABEH  hato’o  keisa  ne’e  ba Inspektor  Geral  katak  presiza  investigasaun   atu  hatene  orsamentu  nebe  prepara  ona ba  ONG  sira  nebe simu  tiha  ona  no  LABEH  hakarak  investigasaun  profundu  hasoru  motivu  Joaquim Freitas  halakon  proposta LABEH  nian  no  motivu  hodi  ko’a  orsamentu  tuir  nia hakarak  nebe  laiha   respeitu ba despaixu  Primeiru Ministru nian.
 
LABEH  konsidera  kazu  3 ne’e  grave  tebes  tanba  inklui  ema  bo’ot  balun  iha  Nasaun  ne’e   iha  poder  katak Primeiru  Ministru  koalia  mos  sira  la  rona, ema  balun  nebe  iha  poder  atu  koalia  mos  sira  la  rona. Tanba  ne’e LABEH  hato’o  keisa  sira  ne’e  ba  Inspektor  Geral  para  bele  loke  investigasaun profundu hasoru  kazu hirak ne’e.  
   
LABEH  mos  uja  oportunidade  ida  ne’e ,  husu ba Inspektor Geral atu hare kazu  nebe hatama  tiha ona kontra  Ministeriu  Edukasaun  iha ligasaun  korupsaun  boot  tebes  nebe  Gabinete  Inspektor  rasik  mak  investiga   tiha  ona  no  to’o   ohin  loron povu  sira  sei  hein  prosesu  ne’e  to’o   iha  nebe  no   laiha  klarifikasaun. Tanba  kazu  ida  ne’e  LABEH  mak hatama  ba iha Gabinete Vise Primeiru Ministru assuntu Administrativa no LABEH hakarak  klarifikasaun  husi  Inspektor  Geral  katak  kazu  ne’e  to’o  iha  nebe. Inklui  kazu  seluk  tan nebe  akontese  iha Ministeriu  Justisa  mak  kona ba  osan nebe atu  sosa  hahan ba  Prizoneiru  sira   iha  Prizaun  Gleno  maibe osan refere  lakon deit  no   to’o  agora  seidauk  iha  klarifikasaun ba publiku.